Literatūros genijus Williamas Shakespeare'as parašė žinomiausią dileminį klausimą - "būti ar nebūti?" Nepaisant to, kad šiuolaikiniam žmogui retai kada pasitaiko spręsti klausimus savo gyvybės kaina, gyvenime ir versle pasitaiko gana daug situacijų, kurioms įgyvendinti tenka dėti tam tikras valio pastangas, tai yra imtis planavimo.
Daugeliu gyvenimo ir darbo atvejų galioja gana griežta tiesa: "Failing to plan is planning to fail", tai yra plano neturėjimas tolygus nesėkmės planavimui (Alanas Lakeinas). Nereikėtų suprasti, kad neplanuodami nepasiekiame rezultatų.

Visą straipsnį galite atsisiųti čia.

Žymus amerikiečių verslininkas Johnas Davisonas Rockefelleris tvirtino: "Mokėjimas bendrauti su žmonėmis ir kurti santykius yra prekė, kurią galima pirkti. Ir aš pasiruošęs sumokėti už tokį gebėjimą daugiau nei už bet ką kitką pasaulyje."
Bendraudami su jums svarbiais žmonėmis, pirmiausia, gaunate labai daug informacijos ir ją valdote, nes jumis pasitikima. Kai santykis yra stiprus, išorinis spaudimas paprastai neturi didelės įtakos, pavyzdžiui, konkurentams bus sunku nuvilioti jūsų klientą. Esant tvirtiems santykiams, jums atleis klaidas, o priešingu atveju net ir vienintelis netikslumas gali būti lemiamas.

Visą straipsnį galite atsisiųsti čia.

Dažnas tvirtina, jog pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: po 2008-ųjų susvyravo daugelio įsivaizdavimas, nuo ko priklauso organizacijų sėkmė, ko tikisi rinkos, kaip sumaniai plėtoti verslą. "Tai nebuvo sunkmetis. Tai - naujos ekonominės tvarkos, naujų verslo taisyklių pradžia", - teigia pasaulinio garso konsultacinės kompanijos "McKinsey" ekspertai ("McKinsey Quarterly", 2009). Tai reiškia, jog reikia išmokti gautas pamokas ir įvertinti naujas galimybes.

Visą straipsnį galite atsisiųsti čia.

Ilgus metus buvo klabama apie intelekto, matuojamo koeficientu IQ, svarbą: sugebėjimą mąstyti, spręsti įvairiausias iškilusias problemas ir šių gebėjimų taikymą kasdienėse situacijose.
Tačiau vis daugiau šiuolaikinių tyrimų rodo, kad 2/3 ar net 4/5 žmogaus sėkmės asmeniniame gyvenime bei versle lemia emocinė kompetencija.
Ar galime darbe apsieiti be emocijų? Palikti jas namie ir ateiti į darbą be jų reikštų, kad mes tų emocijų nepripažįstame.
Kartu netenkame ir galimybių jas valdyti, tai yra jas pastebėti darbe, su jomis susitvarkyti ir siekti geresnio rezultato.
Kaip turėtų elgtis vadovai? Visą straipsnį galite atsisiųsti čia.

Stipri konkurencija, būtinybė kovoti dėl kiekvieno užsakovo pardavimus grąžina prie klasikinių reikalavimų. Vadovai turėtų prisiminti, kad jų priedermė – ne tik reikalauti iš pardavėjų, kad šie vykdytų planus, bet ir mokyti, kaip tai daryti.
„Anksčiau mokymai buvo tarytum šviesa: žinių atnaujinimas, pakartojimas, motyvacinė priemonė ir kas tik nori. Dabar įmonių poreikiai keičiasi ir mokomasi todėl, kad norima pasiekti konkrečių rezultatų, žiūrima, kaip tos žinios bus pritaikytos ir kokį efektą padės gauti“, – tendenciją nurodo Darius Pietaris, mokymo ir konsultacijų UAB „TMD Partners“ konsultantas.
Dažniausiai vadovai renkasi konsultacijas, padedančias didinti pardavimus, nes tai yra kiekvienos įmonės kraujas ir oras.

Praėjusiais metais „TMD partners“ atlikta konsultacijas bei mokymo paslaugas teikiančių įmonių analizė* Lietuvoje parodė, jog rinkoje vis dar egzistuoja stabilus pajamų augimas, taikomi skirtingi kainodaros principai bei sparčiai didėja poreikis naujovėms.

Pagrindinis ugdymo dialogų tikslas – ugdyti ir stiprinti darbuotojų sugebėjimus bei įgūdžius reikalingus aukščiausiems rezultatams pasiekti.

Sėkmingų kompanijų vadovai vis dažniau kelia klausimą: ką dar galime padaryti, kad skatintume savo žmones imtis iniciatyvos, savarankiškai ieškoti sprendimų, tobulėti? Kas garantuotų bendrovei stabilų konkurencinį pranašumą? Šią situaciją galima spręsti ugdant darbuotojų savarankiškumą, išmokant juos kuo daugiau užduočių atlikti be vadovo pagalbos,  imtis iniciatyvos naujose sudėtingose situacijose ir surasti geriausius sprendimus.

Paprastai organizacijos, siekdamos savo tikslų tai daro naudodamos kelias pagrindines strategijas. Vienos nusprendžia teikti vartotojams produktą mažiausiomis kainomis, kitos bando išsiskirti siekdamos maksimalios orientacijos į klientą arba pasitiki savo kūrybiškumo galiomis ir tampa rinkos novatoriais. Kaip taikliai pastebi šiuolaikinis strategijos ir inovacijų guru Peter Fisk, kiekviena organizacija turi puikiai valdyti visas tris sritis, tačiau koncentruotis ir telkti pastangas reiktų toje, kuri labiausiai atitinka kompanijos galimybes bei formuoja konkurencinį pranašumą.

Šiandien dažnas verslininkas lyg burtažodį kartoja žodį „inovacija“ ir tikina, jog jo kompanija savo veiklą grindžia išskirtinėmis naujovėmis. O kiek kainuoja sukurti naują idėją? Kaip jos gimsta? Ar vienodai svarbios visoms organizacijoms?

Sėkmingas Lietuvos verslininkas: 31-49 m. aukštąjį arba aukštesnįjį universitetinį išsilavinimą turintis vyras, prieš tai nevadovavęs kitai įmonei. Tai parodė Statistikos departamento atliktas tyrimas.
2006 m. sausį Statistikos departamentas atliko verslo sąlygų tyrimą, kurio objektu buvo pasirinktos 2002 m. susikūrusios ir tyrimo metu (2006 m. sausį) sėkmingai veikusios įmonės.
Tyrimo rezultatai parodė, kad iš visų apklaustų verslininkų moterų vadovių dalis sudarė 25,8%, vyrų – 74,2%.

Pastaruoju metu organizacijų investicijos į darbuotojų kompetencijų ugdymą aktyvėja: keičiasi įmonių požiūris į žmogiškuosius išteklius, didžiulė profesionalių darbuotojų paklausa lemia tai, kad šūkis „svarbiausi organizacijoje – žmonės“ tampa daugelio kompanijų realybe.