Neįtvirtinus įgūdžių – kaip veidu į sieną

2007 01 18

Pastaruoju metu organizacijų investicijos į darbuotojų kompetencijų ugdymą aktyvėja: keičiasi įmonių požiūris į žmogiškuosius išteklius, didžiulė profesionalių darbuotojų paklausa lemia tai, kad šūkis „svarbiausi organizacijoje – žmonės“ tampa daugelio kompanijų realybe.
 
Deja, nemažai organizacijų vis dar planuoja mokymus pagal formulę, kurios esmė – kuo daugiau ir įvairesnių kursų, renginių, programų. Ypač jei mokymai finansuojami ES lėšoms ir jas reikia panaudoti per griežtai apibrėžtą laiką. Mokymų dalyviams tai primena maratono bėgimą: išklausius vieną seminarą, tenka skubėti į kitą, o per tą laiką susikaupęs darbų srautas išbalansuoja darbotvarkę ir kelia papildomą stresą.
 
Praktika rodo, kad optimalus mokymų skaičius vienam žmogui neturėtų viršyti 6–8 dienų per pusmetį (priklausomai nuo pozicijos, turimų kompetencijų, plėtros planų ir pan.). Tai svarbu dėl to, kad vien tik dalyvavimas seminaruose dar negarantuoja savaiminio tobulėjimo ir pažangos. Reikia konkretaus laiko žinioms ir įgūdžiams įtvirtinti, nes priešingu atveju atsiradusi spraga tarp jų įgijimo ir  naudojimo stabdo darbuotojų kompetencijų ugdymą, mažina jų motyvaciją tobulėti.
 
Dėmesys savarankiškumui
 
Tokiose situacijose svarbu naudoti kuo įvairesnes mokymo formas, skatinti organizacijos darbuotojus tobulintis savarankiškai ir sudaryti jiems galimybes įtvirtinti gautas žinias patogiu metu, norimoje vietoje.
 
Užsienio rinkose egzistuoja įvairios savarankiško mokymosi formos: internetiniai kursai, seminarai, knygos, garsinė medžiaga ir vaizdo filmai, kurie padeda gautas žinias pritaikyti realiose praktinėse situacijose. Kuriami specialūs testai, gidai, kurie leidžia mokymų dalyviui įsitikinti, ar jis teisingai suprato informaciją, ir parodo, kaip turi būti atliekamas vienas ar kitas konkretus procesas.
 
Pavyzdžiui, pardavimo kursus išklausęs darbuotojas per interaktyvų mokomąjį dialogą gali prisiminti ir toliau lavinti savo reakcijas į nepagrįstą nuolaidų reikalavimą, valdyti kliento nepasitenkinimą, tobulinti derybines technikas ir pan. O vadovams būtų naudinga trumpa vaizdo medžiaga, kurioje aiškinama, kaip reikia rengtis metiniams pokalbiams ir juos vesti  ar tinkamai ugdyti savo pavaldinius.
 
Kokios priemonės naudingiausios
 
Pagrindinis tokių priemonių tikslas – padėti mokymų dalyviams įtvirtinti turimas žinias,  priminti, sisteminti, perteikti reikšmingą informaciją. Jos suteikia darbuotojų veiksmams pagrįstumo, leidžia savarankiškai tobulėti, o svarbiausia – per tam tikrą laiką suformuoja ir įtvirtina reikiamus įgūdžius, sustiprina išklausytų mokymų poveikį. Tai gali būti ir organizacijų ar padalinių vadovams skirti puikūs įrankiai, kuriuos naudodami jie gali ugdyti savo darbuotojus, teikti jiems individualias konsultacijas ar parodyti, kaip teisingai atlikti konkrečias užduotis ir funkcijas.
 
Nepriklausomai nuo turinio, savarankiškam mokymuisi skirtos priemonės turi pasižymėti paprastumu, patogumu, būti pritaikytos darbo aplinkai ir specifikai. Pavyzdžiui, pardavimo vadybininkams, daug laiko praleidžiantiems kelyje, bus naudinga garsajuostėse ar kompaktinėse plokštelėse įrašyta medžiaga, o klientus aptarnaujantiems darbuotojams norėsis tokios atmintinės, kurią patogu laikyti ant savo darbo stalo.
 
Svarbus ir tinkamas produktų adaptavimas. Ar galima įrašytą seminaro versiją laikyti savarankiško mokymosi priemone? Tam tikru atžvilgiu – taip, tačiau klausantis įrašo gali apimti jausmas, kad jūs sėdite perone, o traukinys, kuriame tai vyksta, važiuoja pro šalį. Kuriant tokius įrankius būtinas nuolatinis, netiesioginis bendravimas su įrašo besiklausysiančia auditorija,  t. y. reaguoti į jos lūkesčius, skirtingų pavyzdžių, išvadų, rekomendacijų.
 
Pirmosios kregždės
 
Internete galima įsigyti įvairių užsienio kompanijų sukurtų savarankiško mokymosi produktų,  jei tik jie atitinka jūsų kompanijos realijas, o darbuotojai yra puikiai įvaldę užsienio kalbas. Tačiau kur kas vertingesnės tos priemonės, kurios sukurtos remiantis vietinės rinkos situacijomis, pateikiami pavyzdžiai artimi kompanijų specifikai ir problematikai.
 
Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, tokių produktų pasiūla dar tik formuojasi, nors poreikis - akivaizdus. Naudodamos savarankiškas įgūdžių įtvirtinimo priemones, organizacijos gauna keleriopą naudą: įtraukia į šį procesą darbuotojus,  didina mokymams naudojamų lėšų efektyvumą. Tam tikrais atvejais, ypač tuomet, kai reikia apmokyti dideles darbuotojų grupes, vyksta intensyvi jų kaita ar trūksta finansinių lėšų mokymo programoms rengti, investicijos į savarankiško mokymosi priemones darbuotojams gali tapti vieninteliu optimaliu sprendimu.
 
Kita vertus, negalima šių priemonių laikyti panacėja. Žinioms įgyti, įgūdžiams  formuoti kur kas veiksmingesnės tradicinės mokymo formos – kursai, seminarai, konsultacijos, o  savarankiško mokymosi priemonės puikiai tinka jiems įtvirtinti siekiant kuo didesnio mokymo efektyvumo.
 
Lina Stankevičienė