Rinka bręsta tarptautiniam šuoliui

2006 01 25

Praėję metai mokymų ir konsultacijų rinkoje ryškūs tarptautiniais pokyčiais: startavo ES lėšomis finansuojami žmogiškųjų išteklių plėtros projektai, didėjo užsienio konsultantų vedamų mokymų poreikis, pradėta aktyviau diskutuoti apie galimą mokymo paslaugų eksportą į užsienio šalis.
 
2005 m. mokymų ir konsultacijų rinkos pokyčius bei augimą lėmė stabili ekonominė padėtis, vis brandesnis organizacijų požiūris į personalo ugdymą bei ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pagal Bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas“ žmogiškųjų išteklių plėtrai bei kompetencijos ugdymui praeitais metais buvo skirta beveik 40 mln. Lt, iš kurių apie 60% atiteko pramonės, verslo organizacijų darbuotojų mokymo poreikiams tenkinti.
 
Atradusios naują finansavimo šaltinį, įmonės skuba juo dar aktyviau naudotis. Pagal minėtą BPD 2.2 priemonę šiemet lėšų darbuotojų mokymams jau prašoma dvigubai daugiau: paraiškas užpildė per 200 organizacijų (2005 m. parama skirta 47 projektams), kurių bendra vertė sudaro beveik 300 mln. Lt, o prašomos paramos suma viršija 198 mln. Lt. Daugiau nei pusė besikreipusiųjų – verslo įmonės, kurių planuojamų investicijų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą vidurkis - 800 tūkst.–1 mln. Lt, o prašomos paramos sumos atitinkamai svyruoja nuo 300 iki 500 tūkst. Lt. Šių paraiškų baigtis bus nulemta artimiausiu metu, todėl galima daryti prielaidą, jog konsultantų darbymetis prasidės rudenį, kai visu pajėgumu įsivažiuos struktūrinių fondų lėšomis finansuojami žmogiškųjų išteklių plėtros projektai.
 
Kita vertus, tikėtina, jog ši padėtis neturės didelės įtakos smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovių, dirbančių šalies periferijose, darbuotojų kvalifikacijai. Statistika skelbia, jog didžiąją dalį paramai skirtų lėšų panaudos Vilniuje veikiančios organizacijos. Mažesni Lietuvos miestai nebuvo labai aktyvūs nei rengiant paraiškas, nei sėkmingi skirstant lėšas.
 
Dėmesio centre - organizacijų plėtros projektai
 
Tačiau struktūrinių fondų lėšų naudojimas – ne vienintelis pokytis rinkoje. Pastarieji metai pasižymėjo ir išaugusiu verslininkų dėmesiu konsultaciniams bei organizacijų plėtros projektams.
 
Lietuvoje jau nuvilnijo savotiškas kompanijų „dešimtmečio“ jubiliejaus minėjimo sindromas. Būta akimirkų, kai atrodė, jog tokią progą švenčia kas antra šalies įmonė. Dauguma bendrovių, savo veiklą pradėjusių prieš 10-15 m. bei išgyvenusių stipraus augimo fazę, pastaruoju metu pribrendo persitvarkymams, imasi pokyčių, investuoja į veiklos, kokybės gerinimą. Tai tiesiogiai susiję su stipriai išaugusia konsultacinių projektų bei organizacijų plėtros paslaugų paklausa. Investicijos į funkcijų bei sistemų tobulinimą, standartų, kompetencijų sistemų kūrimą, struktūrų, komunikacijos pertvarkymą tapo paklausiu produktu rinkoje. Kita vertus, tai ne tik natūralus, laiko inicijuotas pokytis, bet ir intensyvėjančios konkurencijos, struktūrinių lėšų suteiktų galimybių nulemtas reiškinys.
 
Praeiti metai taip pat išsiskyrė išaugusia verslo renginių paklausa. Tačiau kalbame ne apie laisvalaikio leidimo formą, šventes ar įmonių rengiamus vakarėlius. Auga organizacijų poreikis vidiniams, komandiniams, motyvaciniams renginiams, kurie siejami su įmonių strateginiais tikslais, vertybėmis, darbuotojų nuostatomis. Tai galima laikyti nauju iššūkiu bei atsivėrusia niša mokymų organizatoriams, sugebantiems renginius paversti tinkamais organizacijų plėtros įrankiais.
 
Reiklumas mokymams
 
Stabili finansinė padėtis daugeliui kompanijų leidžia gan aktyviai investuoti į darbuotojų mokymus, jų gebėjimų ugdymą. Ir nors brandumo požiūriu organizacijos kur kas atsakingiau žiūri į personalo ugdymo politiką, skiria daug dėmesio mokymo poreikiams išsiaiškinti bei planuoti, tam tikra dalis kompanijų jau yra pasiekusios savotišką mokymų „persisotinimo“ laipsnį.
 
Organizacijose, kuriose darbuotojai (ypač vidurinio lygmens) intensyviai mokomi naujų žinių bei skirtingų įgūdžių, mokymų gausa tampa savotišku efektyvumo stabdžiu: vieni nebespėja įsigilinti į skirtingas temas, kiti nesugeba atkurti išbalansuoto darbų srauto, o tretiems tai tampa tiesiog nuobodžiu laiko leidimu. Kita vertus, daugėja aukštos kvalifikacijos darbuotojų, jau turinčių išugdytus bazinius vadybinius įgūdžius ir reikiamą profesinių žinių bagažą, kurie gana skeptiškai vertina esamą mokymo paslaugų pasiūlą.
 
Tai patvirtina tendencija, jog vis daugiau kompanijų siekia remtis tarptautinių, žinomų lektorių patirtimi. Didėja užsienio konsultantų vedamų atvirųjų mokymų pasiūla, o didžiosios bendrovės investuoja į tarptautinius mokymus įmonės viduje. Tačiau šiuo atžvilgiu pasiūla išlieka gana fragmentuota, daugumoje atvejų ribotai siūlomos tik pavienių užsienio konsultantų paslaugos.
 
Profesionalams atsivers Europa?
 
Galima prognozuoti, jog praėję metai daugeliui konsultacinių ir mokymo bendrovių tapo strateginių svarstymų periodu. Intensyvėjanti konkurencija ragina galvoti ne tik apie didesnius išskirtinumus, bet ir apie tolesnes veiklos perspektyvas. Prognozuojant rinkos plėtros tendencijas jau galima pradėti kalbėti apie mokymo ir konsultacinių paslaugų eksportą. Bendrame ekonominių bei politinių pokyčių kontekste realu galvoti apie tai, jog tam tikros vietinės kompanijos savo mokymų kokybe, patirtimi bei profesionalumu yra subrendusios kokybiškai tenkinti platesnių rinkų poreikius. Šiuo atveju nebūtina apsiriboti vien tik artimiausiomis kaimynėmis ar Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Gabiausiųjų laukia subrendusios vakarietiškos rinkos, kurioms išsiplėtusi Europa jau nebėra provincija, o teikiamų mokymų kokybė tam tikrais atvejais pranoksta lūkesčius. Kita vertus, naivu tikėtis masinio tokių paslaugų eksporto: tarptautinėse rinkose įsitvirtins kompanijos, turinčios reikiamos patirties bagažą, sugebančios įveikti kalbos barjerą, demonstruojančios modernų požiūrį bei gebančius kurti nestandartinius sprendimus.
 
Vilius Žemaitis