Verslo sėkmę įkvepia žodžiai

2005 05 19

Motyvacijos teorijų autoriai skatinti darbuotojus ragina įvairiausiais būdais – finansiniu atlygiu, pagyrimu, paaukštinimu, materialia dovana. Vis dar yra manančiųjų, jog darbo našumą didina baimės jausmas, griežtas žodis ar bausmė. Tačiau retai susimąstoma, kokia galinga įtaigos priemonė yra paprasčiausi žodžiai.
 
Motyvacinė kalba tinka įkvėpti darbuotojus naujoms užduotims, padėti jiems deramai priimti atsiradusius iššūkius ir ugdyti savo pasitikėjimą. Įkvėpimas – tai vidinis jausmas, kurio negalima nupirkti pinigais ar pažadais, tačiau tik jis uždega ugneles akyse ir padeda žmonėms nuversti kalnus. Tačiau dažniausiai ši priemonė naudojama siekiant keisti darbuotojo požiūrį į įmonės produktus, joje vykstančius pokyčius, klientus ir netgi į patį save.
 
Žmonės turi begales įvairių nuostatų, įsitikinimų, kurie riboja jų veiksmus, neleidžia išnaudoti turimo potencialo, stabdo tobulėjimą. Dažniausiai mėgstama kaltinti aplinką, įmonę, kolegas, tačiau nesuvokiama, jog didžioji dalis sėkmės priklauso tik nuo paties žmogaus. Todėl būtina atverti žmonėms jų turimas galimybes, išlaisvinti kūrybines mintis.
 
Tramplinas į sėkmę
 
Motyvacinė kalba dažnai yra svarbiausias įmonių rengiamų vidinių ar komandos formavimo renginių, kurie pastaruoju metu ypač populiarūs, akcentas. Paprastai tokie renginiai trunka kelias dienas, ir jie rengiami kaip išvykos. Jų metu darbuotojai mokosi dirbti komandoje, sprendžia vidines problemas, susipažįsta su iškeltais naujais įmonės tikslais ir naujovėmis. Tokio pobūdžio motyvaciniai renginiai ypač naudingi, kai:
  • vyrauja netinkamos nuostatos (apie įmonę, klientą, save), trukdančios sėkmingai pasiekti konkrečius tikslus;
  • itin plečiama ar keičiama veikla, atsiranda naujų iššūkių;įmonės pradeda naują darbų sezoną;
  • jaučiamas darbuotojų minčių sąstingis, trūksta iniciatyvos;
  • komandos nariai konfliktuoja, nėra vienybės, bendrumo jausmo.
Motyvacinė kalba dažniausiai apibendrina tokio pobūdžio renginius, kelių dienų įdirbį ir tarsi tampa tramplinu į naują sėkmę. Svarbiausia – žmonės ima tikėti savomis jėgomis ir tuo, kad gali įveikti daugelį sunkumų. Tokie renginiai turi nemenką grįžtamąjį poveikį, jų metu darbuotojai atlieka įvairias užduotis, dirba komandose, todėl tradiciškai lavina tuos įgūdžius, kurių jiems trūksta praktikoje. Įmonių darbuotojai neretai pabrėžia, jog tai padeda lengviau bendrauti, susitarti tarpusavyje, suderinti bendrus vadovų ir darbuotojų interesus.
 
Didžiausias priešas – nuobodumas
 
Motyvacinė kalba – tai savotiškas dialogas. Juk bendrauti galima ir su keliais šimtais žmonių.
 
Kalba turi būti profesionaliai parengta ir išpildyta, antraip jau po keliolikos minučių susidomėjimą pakeis nuobodulys. Pranešėjas privalo būti įtaigus oratorius, charizminė asmenybė, turinti reikalingų lyderio bruožų. Tai turi būti nešališkas žmogus, keliantis pasitikėjimą, sugebantis intriguoti ir sudominti nuolat daugybę nuobodžių kalbų girdinčius verslininkus. Todėl natūralu, jog tik specialių sugebėjimų ir pasirengę ekspertai sugeba imtis tokios veiklos. Oratorystės meistriškumo ir įtaigos meno reikia mokytis ištisus metus, o žinių tokiems projektams būtina semtis ne tik iš vadybos, bet ir filosofijos, senovinių išminties knygų. Tai didelio susikaupimo reikalaujantis darbas, kartais galintis trukti ne valandas, o ištisas dienas.
 
Motyvuojančių kalbų metu dažnai ištariu frazę, jog sėkmė – tai įprotis. Ne tikslas, kuris niekada nepasiekiamas, o nuolatinė kiekvieno savimi pasitikinčio asmens būsena. Todėl labai svarbu, kad organizacijų vadovai suvoktų, jog verslo sėkmę lemia ne tik pinigai, bet ir darbuotojų noras, pastangos, ryžtas pasiekti daugiau.
 
O įkvėpimas neatsiranda iš niekur – jį reikia atrasti ir puoselėti. Todėl motyvaciniai renginiai ir įtaigi kalba yra viena iš veiksmingiausių darbuotojus uždegančių priemonių.
 
Darius Pietaris