Investicijos į kūrybiškumą atsiperka

2005 02 24

Ugdant kūrybiškumą būtina žinoti ir įvertinti ne tik jo būtinybės priežastis, bet ir suvokti, kaip gimsta idėjos, kokia aplinka yra tinkama kūrybiškam mąstymui, kaip individualūs gebėjimai dera su organizacijos tikslais. Tačiau pirmiausia – kodėl reikia būti kūrybiškam?
 
Žodis „kūryba“ daugeliui skamba magiškai: nesuvokiama, neapčiuopiama, nerealu, bet smalsu ir įdomu. Diskusija, ar reikia kūrybiškumo versle, nuolat verda tarp reklamos specialistų, rinkodaros žinovų, vadovų bei įmonių strategų. Vieni jį garbina, kiti – ignoruoja.
 
Tačiau atsakymo ieško visi, o jis gana vienareikšmiškas – jei kūrybiškumas kuria pridedamąją vertę, išryškina įmonės privalumus, suteikia įžvalgos ar daro kitus procesus veiksmingesnius, tuomet tai tinkamas verslo plėtros įrankis. Kur kas sunkiau apčiuopti, kaip praktiškai tai pasireiškia organizacijų veikloje, kaip šį procesą inicijuoti, valdyti, naudotis jo teikiamais rezultatais.
 
Svarbiausia išsiskirti
 
Daugelis mūsų, sklaidydami spaudos puslapius, žiūrėdami į TV ekraną ar būdami savo darbo vietoje susiduriame su įmonėmis, kurios tiesiog atrodo kitaip. Jų prekės ar paslaugos pristatomos išskirtiniu būdu, kurį pastebime, o darbuotojai atrodo inovatyvūs ir kupini naujų idėjų.
 
Kaip jos sugeba išsiskirti, kaip gimsta sprendimai, leidžiantys įmonei pirmauti, būti pastebimai? Skeptikai greičiausiai dar kartą racionaliai paklaus, ar reikia būti kūrybiškam būtent mūsų rinkoje?
 
Ne paslaptis, kad Baltijos ir kaimyninių šalių rinkos nėra visiškai pripildytos įvairių prekių ir paslaugų, galima atrasti pakankamai neišnaudotų galimybių, tad ar tikrai reikalingos tokios investicijos į išskirtinumą?
 
Be abejo, viskas priklauso nuo konkrečios įmonės tikslų ir siekių, tačiau kiekviena organizacija nori augti, plėsti veiklą, išgyventi ateityje.
 
O ateitį J. Ridderstrale'as, Kjellas A. Nordstromas, kiti naujosios kartos autoritetai vienareikšmiškai sieja su „Innovation Inc.“ (idėjų ir inovacijų) tipo kompanijomis, nepriklausomai nuo to, kuriame verslo sektoriuje jos veikia, kokia tos aplinkos specifika.
 
Pripažintas vadybos klasikas P. Druckeris, prognozuodamas XXI amžiaus kompanijų vystymąsi, pabrėžia, jog „didžiausias naujojo amžiaus organizacijų turtas bus jos darbuotojai, o tiksliau – jų kūrybinio ir intelektualaus darbo rezultatai“. Tai reiškia, jog dirbti kūrybiškai svarbu ir stambiai korporacijai, ir smulkiai kompanijai, gamybininkams ir paslaugų teikėjams, logistams, farmacininkams, technologams, bankininkams ar konsultantams.
 
Aktualu visiems
 
Iš principo organizacijos savo konkurencinį pranašumą formuoja trimis pagrindiniais būdais: naudodamos sąnaudų lyderio (konkuruojame sąnaudomis), diferenciacijos (konkuruojame asortimentu) arba koncentracijos (tenkiname specifinius poreikius, veikiame pasirinktuose rinkos segmentuose) strategijas.
 
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kam kūrybiškumas ir inovacijos, reikalingos sąnaudomis konkuruojančioms kompanijoms, jei čia svarbiausia sugebėti prekę ar paslaugą pagaminti ir parduoti pigiau?
 
Bėda ta, kad ši strategija taip pat reikalauja nemažai įžvalgos ir gebėjimo rasti būdų, kaip mažinti esamas sąnaudas.Vienos lietuviškos įmonės, eksportuojančios baldus į Vakarų Europą, vadovas situaciją apibūdino taikliais žodžiais: „Dabar gerai, bet kas bus, kai ir baltarusiai išmoks pagaminti baldus kokybiškai?“
 
Jungtinėje Karalystėje kompanijos "Corporate Research Foundation" (CRF) 2000 m. atlikto tyrimo rezultatai tik pagrindžia mūsų lietuviškosios kūrybiškumo būtinybės prielaidas – inovacijų ir naujų idėjų būtinumas buvo įvardytas kaip viena iš svarbiausių sėkmingos organizacijos prielaidų. Taigi išvada viena – kūrybiškumas, inovacijos tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių įmonės konkurencingumą, nepriklausomai nuo to, kokia strategija ji remtųsi, kokius kokybiškus produktus gamintų, kokiose rinkose veiktų.
 
Ne pagal nurodymą
 
Tačiau kūrybiškumas negimsta iš niekur. Tam, kad jis atsirastų ir būtų skatinamas, reikia konkrečių pastangų bei tinkamų sąlygų. Specialistai įvardija kelis pagrindinius aplinkos veiksnius ir vidines žmogaus nuostatas, kurios gali skatinti šį procesą:
  • Atvirumas patirčiai. Atsivėręs praeičiai žmogus laisvai priima ir vertina kiekvieną idėją ar mintį, nenaudoja gynybinių reakcijų. Užuot iš anksto gaunamą informaciją skirsčius į kategorijas, toleruojama aplinkos įvairovė ir gebėjimas priimti bei suvokti daugybę net ir pačios prieštaringiausios informacijos.
  • Vidinis vertinimas. Tai bene svarbiausia kūrybos sąlyga. Esminis šios sąlygos ypatumas yra tas, kad kuriama dėl to, jog tai svarbu pačiam kūrėjui. Tada žmogus pats sugeba įvertinti tai, kas sukurta, remdamasis savo vidiniais šaltiniais, o ne kitų žmonių vertinimais ar kritika.
  • Sugebėjimas neįprastai derinti atskirus elementus. Tai gebėjimas laisvai ir spontaniškai derinti įvairias formas, ryšius, idėjas, įprastiems daiktams suteikti naują formą, prasmę.
  • Tinkama aplinka. Tai laisva, rami socialinė ir fizinė aplinka, kai žmogus gali savo dėmesį sukaupti į kuriamą sprendimą.
Vilius Žemaitis