Vidinius mokymus kildina ir ES pinigai

2005 01 25

Nors bendrovės, besirenkančios vidinius mokymus, dažniausiai veikia didesniuose miestuose, darbuotojus vis dažniau moko ir regionų įmonės. Rinką padėjo išjudinti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
 
Vidinius mokymus efektyvu organizuoti, kai surenkama ne mažesnė kaip 5–7 dalyvių grupė, todėl paprastai juos rengia vidutinės ir didesnės bendrovės.
 
"Kol kas rinkoje tendencijos išlieka – įmonės koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, čia perkeliami jų sprendimų priėmimo centrai, todėl ir besimokančiųjų miestuose yra daugiau. Tačiau jei anksčiau mokymai buvo laikomi išskirtinai didžiųjų bendrovių privilegija ar savotišku prabangos dalyku, dabar rinka tapo kur kas brandesnė", – tendenciją atskleidžia Dainius Peldžius, "TMD Partners" konsultantas.
 
Pokyčiai vyksta ir regionuose. Specialistai sutinka, kad jiems nemenkos įtakos turi ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, nes ją gavusios bendrovės daugiau pinigų skiria darbuotojų mokymui.
 
"Atrasdamos naujas eksporto galimybes, kompanijos turi tobulinti darbuotojų įgūdžius. Pasikeitusi padėtis darbo rinkoje turi įtakos tam, jog ugdymo paketas jau tampa patrauklia darbuotojų išlaikymo ar pritraukimo priemone. Galimybę patobulinti darbuotojų įgūdžius regionams suteikia ir ES fondų parama", – kalba p. Peldžius.
 
"Didžioji dalis klientų vis dar lieka didelės tiek prekybinės, tiek paslaugas teikiančios įmonės, tarptautinės bendrovės, turinčios ilgametę mokymų ir darbuotojų ugdymo patirtį. Daugiau dėmesio vidiniams mokymams vis dar skiria didžiųjų miestų bendrovės. Regioninės įmonės daugiau naudojasi atvirųjų mokymų paslaugomis", – komentuoja Birutė Ruplytė, ISM Biznio mokymo centro direktorė.
 
Anot jos, iš dalies taip yra todėl, kad regionuose veikiančios įmonės dažniau yra mažos arba vidutinės. Tad jeigu įmonė turi vieną ar du pardavimo vadybininkus, tris padalinių vadovus, ji renkasi atviruosius mokymus.
 
"Kai kurios bendrovės dar tik pradeda formuoti darbuotojų ugdymo tradicijas, taigi tikimės, kad ateityje daugės užsakovų, įsikūrusių ne tik didžiuosiuose miestuose",– viliasi p. Ruplytė.
 
"Rūpintis vidiniais mokymais įmonės pradeda tada, kai gerai suvokia jų poreikį bei teikiamą naudą. Įmonių pobūdis ir dydis labai įvairus. Mokymais domisi pažangūs žmonės ir įmonės, o jų yra visur. Žinoma, verslas telkiasi miestuose, todėl miestuose ir besimokančiųjų daugiau", – kalba Algirdas Talijūnas, Kaune įsikūrusios UAB "Konsultacijos verslui" mokymų vadovas.
 
Verčiau neperlenkti
 
Pasak p. Talijūno, vidinius mokymus, kurie trunka 1 dieną vertėtų organizuoti ne dažniau kaip kas 1–1,5 mėnesio. Į išsamesnius, 2–3 dienas trunkančius mokymus darbuotojus vertėtų sukviesti kartą per pusmetį ar metus.
 
"Viskas priklauso nuo to, kokie bendrovės tikslai. Rengdamasi mokymams įmonė gali tiksliai pamatyti, kokių žinių stinga darbuotojams, o vėliau įvertinti pažangą bei kaip naudojant įgytas žinias keitėsi verslo rezultatus", – komentuoja p. Talijūnas.
 
Ponia Ruplytė nurodo, kad svarbiausia vidinius mokymus planuoti bent metams dvejiem, sudaryti tęstines programas, iš anksto numatyti jų datas ir periodiškumą.
 
"Mes rekomenduojame tiems patiems įmonės darbuotojams planuoti ne daugiau kaip 8 mokymo dienas per metus, t.y., kad kiekvienas darbuotojas mokytųsi vidutiniškai po dvi dienas per ketvirtį. Jeigu mokymų vyksta per daug – darbuotojai neturi pakankamai laiko pritaikyti įgytas žinias, pabandyti, ko išmoko, be to, mokymai, kaip motyvuojantis veiksnys, nebetenka prasmės", – pažymi specialistė.
 
Pasak jos, planuojant mokymų datas ir trukmę svarbu atsakyti į klausimus, kaip konkretūs mokymai atitinka organizacijos planus ir kuri mokymų programa turi būti prioritetinė.
 
"Galiu pasakyti, kad žmonės po mėnesio teiraujasi, kada vėl bus rengiami mokymai, o po poros mėnesių jiems lieka tik gražūs prisiminimai apie lankytas paskaitas, o jų "baterijos" vėl nusėdusios. Tad jas ir vėl reikia krauti", – šypsosi p. Talijūnas.
 
Ponas Peldžius pažymi, kad mokant darbuotojus labai svarbu neperlenkti lazdos. Jei darbuotojų mokymai vyks daugiau nei 2 dienas per mėnesį, tai nebus racionalus sprendimas. Žmonės bus per dažnai atitraukiami nuo tiesioginių pareigų, nespės įsigilinti į tiek daug informacijos.
 
Įtraukia savus
 
Vidinius mokymus užsakančių įmonių atstovai sako, kad rengiant mokymus labai svarbu įtraukti ir savus darbuotojus. "Mūsų įmonėje vidinių mokymų programą visuomet sudaro keli žmonės: personalo vadovas, konkretaus skyriaus vadovas ir konsultacinės įmonės darbuotojas. Planuodami konkrečius mokymus visada numatome, kad patirtimi dalysis ir kas nors iš ilgamečių bendrovės darbuotojų, kurie labai gerai išmano bendrovėje vykstančius procesus, reikalavimus, metodus",– nurodo Virginija Akstinienė, UAB "Paroc" personalo vadovė.
 
Pasak jos, rengiant vidinius mokymus būtina įtraukti žmogų, kuris sukaupta patirtimi, žiniomis, gebėjimais galėtų pasidalinti su kitais bendrovės specialistais.
 
"Ne visada daug patirties turintis žmogus moka ją perteikti. Tada konsultantams tenka užduotis parengti žmogų taip, kad šis galėtų pasidalyti žiniomis su auditorija. Arba konsultantas gali padėti tokiam lektoriui parengti medžiagą taip, kad ši taptų įtaigesnė", – patirtimi dalijasi p. Akstinienė.
 
Temos paskui planus
 
Pasak p. Talijūno, renkantis mokymų temas svarbu apgalvoti, kas bendrovei atneštų daugiausiai naudos. Būtina pasitarti, kur yra didžiausios žinių spragos ir kokie mokymai labiausiai pagerintų rezultatai.
 
"Seminare dalyvaujančių žmonių žinios dažniausiai skiriasi. Todėl pradėti reikia nuo pagrindinių dalykų, o vėliau pereiti prie gilesnių studijų. Taigi renkantis temas siūlyčiau vadovautis naudingumo ir aktualumo kriterijais, o "desertui" pasilikti įdomesnius ir malonesnius dalykus", – vaizdžiai kalba p. Talijūnas.
 
Anot jo, jei mokymai rengiami pardavimo specialistams, derėtų pardėti nuo pagrindinių įgūdžių lavinimo, o vėliau pereiti prie pardavimo etapų nagrinėjimo, klientų tipų analizavimo, derybų, lyderiavimo ir kitų temų.
 
"Apskritai mokymų temas lemia organizacijos tikslai", – apibendrina specialistas.
 
"Paprastai vykstančių metinių pokalbių metu darbuotojams yra keliami konkretūs tikslai, aptariama, kokius gebėjimus reikėtų gilinti. Taip identifikuojamas bendras organizacijos mokymosi poreikis, pagal kurį formuojamos konkrečios mokymo programos, parenkamos kitos tobulinimo priemonės", – nurodo p. Peldžius.
 
Ne bet kur
 
Pasak p. Peldžiaus, aplinka tiesiogiai veikia mokymų efektyvumą. Jei mokymai vyksta kompanijos patalpose, darbuotojai jaučiasi labiau sukaustyti, sunkiau koncentruoja dėmesį, juos sunkiau motyvuoti. Todėl rekomenduojama vidinius mokymus organizuoti ne įmonėje – leisti darbuotojams atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, esamos patirties, darbų srauto.
 
"Mokymo vietos parinkimui įtaką daro mokymo tikslai, pobūdis, grupės dydis. Pavyzdžiui, kūrybiškumo mokymai gali būti organizuojami visiškai netradicinėje, mokymams nepritaikytoje aplinkoje. Taip bus aktyvinamas dalyvių nestandartinis mąstymas, skatinamos idėjos", – pažymi konsultantas.
 
"Teko dalyvauti mokymuose Tailande, Egipte, Prancūzijoje. Susitikimai tose šalyse neužmirštami. Deja, kokybei esminės įtakos neturėjo tai, kokioje šalyje vyksta mokymai. Gera aplinka mokymų sėkmės dar negarantuoja", – kalba p. Talijūnas.
 
Pasak jo, gražiai sutvarkyta aplinka nuteikia maloniai ir padeda susikaupti, tačiau dirbti turi pats žmogus. "Darbuotojų mokymas yra investicija, tad svarbu, kad mokymas būtų laikomas tokia pat reikšminga investicija kaip ir visos kitos. Svarbu suskaičiuoti, kokią naudą tos investicijos duos. Išsami mokymo poreikių analizė padeda pamatuoti, kiek tos investicijos pagrįstos. Be to, išanalizavus padėti galima darbuotojus mokyti sistemingai, o ne pripuolamai", – kalba p. Ruplytė.
 
Pasak jos, svarbu, kad mokymų vieta suteiktų dalyviams fizinį komfortą. "Kartais bendrovės dar siūlo rengti mokymus turimose patalpose, poilsio bazėse, kurios ne visada atitinka reikalavimus, tačiau smagu, kad tokių įmonių lieka vis mažiau, nes mokymų aplinka stipriai veikia efektyvumą ir pasitenkinimą mokymais", – džiaugiasi p. Ruplytė.
 
Agnė Ranonytė