Aukštas intelektas nėra verslo sėkmės garantas

2005 01 06

Atrodytų, aukštas intelektas garantuoja svaiginančią karjerą. Tačiau tyrimai ir patirtis sako ką kita – emocinė kompetencija yra dvigubai svarbesnė už mąstymo sugebėjimus.
 
Nors sakoma, jog pagal drabužį sutinkama, pagal protą palydima, tačiau versle šis teiginys nėra aksioma.
 
"Pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai, kuriais mėginta nustatyti verslo sėkmės formulę, pateikė gluminamų rezultatų. Atskleista paradoksali tiesa: aukštas intelekto koeficientas dar negarantuoja efektyvios veiklos bei vykusios  karjeros, o išskirtiniu intelektu nepasižymintys darbuotojai tampa vadovais ir pasiekia labai gerų rezultatų",– pasakoja Lina Stankevičienė, verslo ir mokymų UAB "TMD partneriai" projektų vadovė. Tokia išvada padaryta išsamiai apklausus 181 produktyviai dirbantį didelių bendrovių vadovą. Nustatyta, kad net 90% šių itin aukšto lygio profesionalų pasižymėjo emocine kompetencija ir kad būtent ji yra du kartus svarbesnė už mąstymo sugebėjimus.
 
Emocijų protrūkį – į šalį
 
Mokslininkai emocinę kompetenciją apibrėžia pirmiausia kaip savęs ir savųjų emocijų pažinimą bei valdymą. Juk ne paslaptis, kad eidami pas vadovą darbuotojai dažnai sužino, kokia šiandien jo nuotaika. Atrodytų, nuotaika neturėtų daryti įtakos verslo sprendimams.
 
"Tačiau patirtis rodo, jog nuo jos priklauso priimto sprendimo rezultatas. Kaip  žinia, užimantieji aukštus postus yra stebimi bei matomi, todėl bendradarbiai greit pajunta, kada galima su jais konstruktyviai aptarti sprendimus",– aiškina p. Stankevičienė.
 
Jūratė Dacienė, "Sampo banko" Personalo departamento direktorė, mano, jog sugebėjimas valdyti nuotaikas yra sudedamoji emocinės kompetencijos dalis.
 
"Jei žmogus suvokia save, yra stiprios savikontrolės ir sugeba ir bendrauti su kitais žmonėmis, suprasdamas jų emocinę būseną bei reakcijas, jo elgesys bet kuriomis aplinkybėmis bus valdomas. Kuo vadovo emocinė kompetencija yra stipresnė, tuo rečiau į paviršių prasiverš jo nuotaikų kaita. Jei emocijos trukdo priminėti verslo sprendimus,vadinasi, darbuotojo ar vadovo saviugdoje yra spraga",– neabejoja p. Dacienė.
 
Įrodyta, kad intelektas susiformuoja iki tam tikro amžiaus: vieni teigia, kad vaikystėje, kiti – iki paauglystės. O emocinė kompetencija ugdoma visą gyvenimą. Be to, ji nėra genetiškai nulemta. Ji tiesiogiai priklauso nuo mūsų patirties ir to, kaip mes tą patirtį analizuojame.
 
"Intelektas yra svarbus, bet ne pats pagrindinis bruožas, lemiantis darbuotojo karjerą. Manau, idealus derinys būtų darbo patirtis, įgūdžiai, žinios, išsilavinimas, žinoma, tas pats intelektas ir, be abejo, emocinė kompetencija",– vardija Dalia Beigienė, "DHL International Lietuva" Personalo skyriaus vadovė. Jos nuomone, ugdyti emocinę kompetenciją privalo kiekvienas, nesvarbu, ar tai būtų aukščiausiojo lygio vadovas, ar žemutinės grandies  darbuotojas.
 
Pažink savo silpnybes
 
Anot specialisčių, kitas svarbus emocinės kompetencijos aspektas – žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
 
"Žinoma, yra žmonių, turinčių Dievo dovaną ir sugebančių bet kokiomis aplinkybėmis elgtis apgalvotai, ramiai, įtikinamai, priimti patį tinkamiausią  sprendimą. Jiems emocinę kompetenciją ugdyti lengva. Tačiau kiekvienas mūsų privalome analizuoti savo elgesį, ieškoti klaidų, iš jų mokytis. Tuomet sukaupta patirtis gali būti patogus tramplynas tolesnei karjerai",– neabejoja p. Beigienė.
 
Pavyzdžiui, suvokimas, kad esi pernelyg nuolaidus arba labai griežtas, mokymasis tai koreguoti padeda vadovui išlikti objektyvesniam.
 
"Užimantiems aukštas pareigas, ypač anksčiau, būdavo suteikiama gana didelė veiksmų laisvė, o nuotaikų, sprendimų nenuoseklumai besąlygiškai atleidžiami. Laisvosios rinkos ir konkurencijos sąlygomis, kai visuomenė tampa vis demokratiškesnė, žmonės dažniau drįsta sakyti tai, ką iš tikrųjų mano. Todėl kinta ir bendrosios elgesio normos. Vadinasi, norint sėkmingai vadovauti, būtina būti reiklesniam sau",– neabejoja "TMD partneriai" atstovė.
 
Vadovo „raktas” į sėkmę - pažinti kitus žmones ir sugebėti užmegzti su jais ilgalaikius santykius. Mokėjimas išgirsti, išklausyti pavaldinį, žodžio laikymasis, pasitikėjimo ir atvirumo ugdymas – tai kertinės vertybės. Pastebėta, kad šias savybes turinčiu vadovu kolektyvas pasitiki kur kas labiau net nepalankiu įmonei metu ir yra labiau suinteresuotas dirbti, drauge ieškoti konstruktyvių sprendimų.
 
Rasa Dževeckytė