Kad pramogos neužgožtų mokymo

2005 11 25

Nors iš pirmo žvilgsnio pramogos bei rimtas komandinis darbas atrodytų sunkiai suderinami, jei jie derinami profesionaliai, tai leidžia pasiekti gerų rezultatų. Problemiškiausia, jog dažnai lazda perlenkiama: komandinio darbo koncepcija iškreipiama, ir mokymas neretai virsta dideliu pramoginiu renginiu.
 
Į mokymus, skirtus darbuotojų motyvacijai stiprinti bei darniai komandai formuoti, įmonės investuoja vis daugiau. Patirtis tik patvirtina taisyklę, jog profesionalus personalas – pagrindinis organizacijos turtas.
 
„Tačiau praktika rodo, jog sąvoka „komandos formavimas“ šiandien yra labai įvairiai interpretuojama",– atkreipia dėmesį Deividas Rafanavičius, konsultantas, UAB "TMD partneriai" projektų vadovas.
 
Populiariausias pageidavimas, kurį tenka išgirsti iš įmonių atstovų, yra rengti tokius seminarus lauko sąlygomis, padėti kolektyvo nariams geriau pažinti vienas kitą, stiprinti komandos narių bendradarbiavimą ir tiesiog atsipalaiduoti bei gerai praleisti laiką su kolegomis.
 
Komandinis poilsis
 
Vis dėlto nemažai įmonių, pageidaudamos komandiniam mokymui skirtų programų, dažnai neturi aiškios nuostatos, kokius tikslus norėtų pasiekti. Jos tikisi, jog tai tiesiog padės darbuotojams geriau sutarti tarpusavy ir tarsi savaime išspręs visas problemas.
 
„Jau pastebima tendencija, kai turizmo agentūros ar pramogų rengėjai rengia komandos formavimo programas. Net ir kai kurios mokymo bendrovės pradeda besąlygiškai pildyti klientų norus, jos tiesiog rengia komandinį organizacijos darbuotojų poilsį, o ne derina jį su mokymu",– stebisi p. Rafanavičius. Jo nuomone, šis ydingas požiūris gali įstumti organizacijas į visiškai neveiksmingą problemų sprendimo ratą: atsipalaidavę po pramoginio komandinio renginio darbuotojai grįžta į darbovietę vykdyti turimų įsipareigojimų. Kurį laiką jaučiamasi pakiliai, bet netrukus, kai kyla stresinės ir konfliktinės aplinkybės, jie elgiasi kaip ir anksčiau. O vadovai klaidingai tai supranta kaip ženklą, jog vėl atėjo komandinio poilsio laikas, jų manymu, turintis tapti panacėja nuo kasdieniškumo, nuovargio ar paaštrėjusių santykių.
 
„Jau tapo tradicija vasarą organizuoti renginį, kurio metu banko darbuotojai ne tik ilsisi, bet ir stiprina komandinio darbo įgūdžius",– pasakoja Vilma Petkevičienė, UAB „Sampo bankas" Informacijos valdymo skyriaus viršininkė. Renginys paprastai vyksta 3 dienas.
 
„Pirmąją rengiami seminarai, diskusijos, idėjų mūšis. Kitą dieną dalyviai burtų būdu paskirstomi į komandas ir gauna užduotis, kurioms įveikti individualių pastangų neužtenka",– pasakoja banko atstovė ir pabrėžia, jog grįžtamasis ryšys rodo, kad tokių renginių metu užmegzti ar sustiprinti įvairių filialų ir padalinių darbuotojų ryšiai stiprina komandinį darbą.
 
Ji neabejoja, jog įmonės vienu šūviu nušauna du zuikius – darbuotojai ir atsipalaiduoja, ir gauna naujų žinių, įtvirtina jau turimus įgūdžius.
 
Nuolatinis procesas
 
Patirtis rodo, jog komandą formuoti jokiu būdu nėra vienadienė pramoga. Siekis išlaikyti komandinę dvasią reikalauja, kad vadovai nuolat rastų laiko perprasti informacijai, įvertintų savo įsipareigojimus bei suteiktų grįžtamąjį ryšį darbuotojams. "Tačiau nuolatinis mokymasis reikalauja didelių pastangų, todėl dažnai jam nepritaria abi šalys – nei vadovai, nei darbuotojai. Vadovai teigia, esą „žmonės pavargsta nuo mokymo" arba „viskas, kas jiems siūloma, jau yra žinoma",– apgailestauja specialistas.
 
Tačiau neretai pamirštama, jog komandos formavimo tikslas ir yra sukurti nuolatinę, savarankišką atsinaujinimo sistemą. Naujo elgesio modeliai turi pakeisti įprastus. Kaip ir bet kuris kitas mokymasis, komandos formavimas turėtų apimti įvairią veiklą. Klaidinga manyti, kad, kartą suformavus komandą, daugiau prioriteto šiam procesui teikti nebereikia.
 
Rūta Šmitienė, UAB "Findexa Lietuva" mokymo konsultantė, įsitikinusi, jog bendro recepto, kaip dažnai ir kokius renginius derėtų įmonėms rengti, nėra.
 
„Kiekviena įmonė privalo spręsti individuliai, kokios pakraipos renginys jos  darbuotojams tuo metu reikalingiausias. Jei komanda nauja, būtinos specialios užduotys. Jau susiformavusiai komandai kartais pakanka ir poilsinio pobūdžio renginių, kurie padeda rasti naują požiūrį į bendrą darbą",– mano p. Šmitienė ir pabrėžia, jog renginių struktūra ir scenarijus labiausiai priklauso nuo įmonės tikslų, darbuotojų patirties ir įgūdžių.
 
Komandos atsinaujinimą dažniausiai skatina nuolatinės mokymo programos bei pačių narių įtraukimas į mokymų plano sudarymą.
 
"Būtent ši veikla vėl grąžina atsinaujinusias komandas į darbo ritmą ir tempą kur kas veiksmingiau, nei prisiminimai apie įspūdingą pirties karštį ar mėlynės, likusios nuo prastai parengtų komandinio darbo tobulinimo užduočių",–  šypsosi p. Rafanavičius.
 
Todėl rengiant tokio pobūdžio mokymą vertėtų aiškiai įvardyti, kada ir kiek laiko skiriama pramogai, o kada rimtai dirbama tobulinant komandinius procesus. Tai leidžia produktyviau įgyvendinti mokymo tikslus, o darbuotojų elgesys iš tiesų keičiasi ir leidžia jiems pajusti pasitenkinimą darbu.
 
Pagrindinės komandos formavimo priemonės:
  • Nuolat ir reguliariai nustatyti komandinės veiklos sąnaudas ir gaunamą naudą.
  • Reguliariai aptarti vaidmenis ir lūkesčius, ypač besikeičiant darbuotojams. Komandos nariai, vadovai, lyderiai ir remiančios grupės turi žinoti vaidmenų apibrėžimus.
  • Vystyti dvipusę grįžtamojo ryšio sistemą, skatinančią reguliariai bendrauti ir konstruktyviui kritikuoti.
  • Sukurti atsiskaitymo sistemą.
  • Įdiegti komandų skatinimo ir apdovanojimo sistemą.
  • Įdiegti lyderiavimo gaires, pabrėžiant patariamąją ir ugdomąją lyderio funkciją, o ne valdymą ir kontroliavimą.
Rasa Dževeckytė