Renata Žemaitienė redaktorė
Nr. 26 2015.01
renata.zemaitiene@tmd.lt

Viešnia iš šiaurės

„Laikas į savo gyvenimą įsileisti kažką naujo, dar vieną žiupsnelį tiesos ir žinių. Pradėkime nuo pirmojo - savo įgūdžių ir žinių tobulinimo.”

Baltoji Pelėda Lietuvoje - itin retas svečias. Ornitologai teigia, jog mūsų šalį nuo 1975 metų ji aplanko vos devintą kartą. Bet pernai šį gražuolė buvo maloninga ir leido gamtos fotografo Mariaus Čepulio objektyvui įamžinti ją, besiilsinčią savo kelionėje į tolimąją šiaurę.
 
Senovėje žmonės tikėdavo paukščiais. Legendos kalba, jog jie buvo laikomi ir sargais, ir pranašais. Štai pasakose netgi dievai jais pasiversdavo ir tokiu būdu perduodavo žinią žmonėms. Ir daugelis tautų šlovindavo jų nemirtingąją skrydžio galią.
 
Ženklų kalboje pelėda simbolizuoja nežinios tamsą skrodžiančią išmintį. Didingumas, sklindanti ramybė, didelės susimąsčiusios akys ir gebėjimas matyti tamsoje suteikia jai ypatingą statusą. Štai kodėl daugelis knygynų ir leidyklų  naudoja būtent šį, pro neišmanymą prasiskverbiančios erudicijos ir žinių simbolį.
 
Kas bebūtų ši gražuolė - deivė, išmintė ar tik paprastas paukštis, žinią ji mums jau perdavė. Kad laikas į savo gyvenimą įsileisti kažką naujo, dar vieną žiupsnelį tiesos ir žinių. Aišku, A.Šopenhaueris į tokius norus numotų ranka: „Visų laikų išminčiai visada teigia tą patį, o kvailiai, t.y. absoliuti dauguma, visuomet elgiasi priešingai... Ir taip bus visada”.
 
Aštru? Šiek tiek, ir skamba taip, lyg stengtis neverta ir turėtume grįžti į realybę. Gerai, tuomet grįžkime ir būkime realistais. Tik kiek kitokiais. „Be realistic: always wish the impossible” (P.Coelho). Nes jei jau atskrido Baltoji Pelėda, reiškia, šiais metais išsipildys ir bet koks mūsų noras.
 
Pradėkime nuo pirmojo - savo įgūdžių ir žinių tobulinimo.