Kaip sukurti klausymosi kultūrą organizacijoje
- Titulinis
- Blogas
Šiuos metus noriu skirti klausymosi kultūrai organizacijoje sukurti, - pareiškė vienas vadovas konsultacijos metu. Kaip įdomu ir prasminga - pagalvojau ir paprašiau papasakoti daugiau. Juk įprasta girdėti: grįžtamojo ryšio kultūra, vadovavimo kultūra, bendradarbiavimo kultūra, na ir panašios kultūros. Standartinės idėjų dėžutės, pastatytos koridoriuje nesuveikė, jos dažnai taip ir lieka pustuštės, o jei ir yra viena kita idėja, dažnai ji taip ir lieka neįgyvendinta. Panašu, kad - nedrįstame, tingime idėjomis dalintis, nemokame jų išgirsti, per anksti „nukilinam“ vieni kitų mintis.
Ilgai nelaukę sudarėme galimų prielaidų sąrašą, kodėl idėjų dėžutės jo organizacijoje neprigijo:
Darbas su idėjomis yra niekieno atsakomybė arba tik to, kuris tą idėją pasiūlė. O kas nori papildomo darbo krūvio?
Darbuotojai netiki, kad su jų idėjomis bus kažkas daroma, pasieks reikiamas ausis arba kad turės galimybę plačiau apie savo idėją papasakoti.
Nėra iškomunikuotų sėkmės istorijų, kad viena ar kita idėja buvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį rezultatą tai davė.
Darbuotojai negauna JOKIO nei teigiamo, nei neigiamo grįžtamojo ryšio apie savo idėją. Žinutė, kurią neverbaliai gauna darbuotojas: „Dzin tos tavo idėjos. Yra svarbesnių reikalų“.
Prieš imdamiesi generuoti KLAUSYMOSI kultūros kūrimo preliminarų veiksmų planą, identifikavome, kokio tipo klausytojai sudaro jo komandą.
Prieš imdamiesi generuoti klausymosi kultūros kūrimo preliminarų veiksmų planą, identifikavome, kokio tipo klausytojai sudaro jo komandą: tylieji ar garsieji.
Kaip teigia Kim Scott, egzituoja dviejų tipų klausytojai: TYLIEJI - tikri tylos meistrai, klauso daugiau nei kalba, jei kalba - kalba tyliai ir tik tada kada jų paklausia, tačiau jų mintys - krištolo skaidrumo. GARSIEJI - mėgsta provokuoti, iššaukti reakcijas įvairiomis replikomis ir neretai sarkastiškais pasisakymais. Jų tikslas - paskatinti nuomonių įvairovę, kuri yra būtina generuojant naujas idėjas.
Sutarėme, kad nė viena klausymosi forma nėra bloga, kai žmogus elgiasi natūraliai, o jo komandoje yra abiejų tipų klausytojų, tačiau didesnė dalis vistik - TYLIŲJŲ. Tad rašytinė, struktūruota idėjų pateikimo forma vistik geras sprendimas („brainstormas“ čia ir dabar gal ir nebus efektyviausias būdas klausymosi kultūrai kurti).
Nusimatėme šiuos šiuos žingsnius:
ŽINGSNIS NR. 1: Nusimatyti, kiek asmeniškai, kaip vadovas, galiu skirti šiam tikslui laiko ir kiek reikia kitų įsitraukimo.
Nutarėme pasidalinti atsakomybe, pasekant Google pavyzdžiu, ir suburti „idėjų administravimo komandą“, kuri būtų atsakinga už VISŲ idėjų išgirdimą ir grįžtamojo ryšio suteikimą apie idėjos įgyvendinimą/neįgyvendinimą. Idėjoms, kurios itin vertos dėmesio ir reikalauja idėjos siūlytojo įsitraukimo, „idėjų administravimo komanda“ atliks tarpininkavimo vaidmenį tarp darbuotojo ir jo vadovo, siekiant sutarti, kad darbuotojas galėtų dalį savo darbo laiko skirti savo idėjai įgyvendinti.
ŽINGSNIS NR. 2: sukurti kiekvienam darbuotojui paprastą naudoti idėjų ir nusiskundimų fiksavimo sistemą / įrankį, kuriame visas idėjas galėtų matyti ir vertinti kiti.
Traktavome tai kaip viena iš klausymosi formų perduoti savo idėjas kolegoms ir būti įvertintam už tai.
ŽINGSNIS NR. 3: užtikrinti, kad geros idėjos kaip įmanoma greičiau pasiektų reikiamą adresatą.
ŽINGSNIS NR. 4: skirti reguliarų laiką idėjų įgyvendinimo apžvalgai ir paaiškinimui, kodėl neįgyvendintos idėjos kol kas taip ir liks neįgyvendintos;
Suprantu, kad tai tik ilgos kelionės pradžia ir laukiu nesulaukiu detalaus plano ir tarpinio susitikimo su šiuo vadovu.
O savo mintis noriu užbaigti kolegos Deivido Rafanavičiaus įžvalga, kad kultūra egzistuoja VISADA, net jei nesiekiame jos specialiai sukurti. Tad tik nuo mūsų priklauso, kokia ji bus: ta, kurios norėjome ir kurios siekėme, ar ta, kuri susiformavo pati savaime.
