Manipuliacijos - labiau darbinė ar naminė tema?

Manipuliavimo modeliai ir pagrindinės idėjos
2021 06 18

Labai slidi riba, tačiau dviejų sąmoningai komunikuojančių šalių bendravime - įtakos darymas gali būti pagrįstai laikomas lyderyste sprendimų priėmimo procese, pagalba geriau suprasti turimus poreikius, siekiamas išspręsti problemas ir priimti abiems pusėms vertingus sprendimus. 

Tačiau nepaisant to, kokie esame logiški, tuo pačiu ir labai emocionalūs, žmogiškai irracionalūs. Esame neišvengiamai linkę papulti į tokias situacijas, kai kita pusė mūsų sprendimus veikia manipuliatyviai, o būtų ne melas sakyti, jog ir patys tampame tokių situacijų bendraautoriais ar net vienvaldžiais kūrėjais. 

Dažnas žmogus dar vaikystėje yra išmokęs, kad to, ko trokšta - nebūtinai gaus, jeigu tiesiog atvirai paprašys. Juk atsakymas galbūt bus "taip", o galbūt ir "ne". Tai kaip tuomet užtikrinti, jog siekiamybė virstų tikrove? 

Yra ne vienas būdas sąmoningai derinti tarpusavio interesus arba nuolankiai priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, meditatyviai su viskuo susitaikyti. Tik ne visiems žmonėms taip tinka arba nebūtinai tai yra tema, kurioje tai tinka.

Tuomet imamasi ieškoti visokių žmogiškų “plyšių”, silpnybių ir sąmoningai sunkiai kontroliuojamų proto triukų bei kitų manevrų, neklausiant, ar galima, nepaliekant kitai pusei galimybės priimti ar atmesti siūlomą scenarijų. 

Daugelyje manipuliavimo modelių yra kelios pagrindinės idėjos: nuslėpti tikruosius motyvus ir užgožti faktą, kad tikrasis tikslas yra tikslingai formuoti kitos pusės elgesį.

Gintarė Dūdėnaitė
Aktyvaus asmeninio pardavimo ir derybų konsultantė, klientų patirties valdymo ekspertė | Pardavimų veiklos valdymo HUB

Identifikavus manipuliaciją galima ją įgarsinti ir parodyti pašnekovui, jog suprantate, kad bandoma manipuliuoti ir Jums aišku, ko jis siekia. 

Manipuliacijoms itin pasiduoda šios savybės/silpnybės:

  • Noras įtikti;
  • Priklausomybė nuo kitų pritarimo ir priėmimo;
  • Tvirtumo ir gebėjimo pasakyti “ne” trūkumas;
  • Neryškus tapatybės jausmas (itin švelnios asmeninės ribos);
  • Emocofobija (neigiamų emocijų baimė);
  • Naivumas;
  • Pernelyg sąžiningumas (hiperbolizuotas polinkis prisiimti atsakomybę už bet kokius nesusipratimus ar nesklandumus);
  • Narciziška asmenybė;
  • Pernelyg intelektualizacija (perdėtas siekis viską racionalizuoti, pateisinti kitos pusės elgesį).

Verta tapti budresniems, jeigu pastebimi šie signalai:

  • Pašnekovo kūno kalba ir balsas nesutampa – šneka viena, o kūnas reaguoja kitaip;
  • Jaučiate, kad daromas spaudimas;
  • Pašnekovo nuotaikų kaita nepaaiškinama;
  • Nepaaiškinamai kintantys, bet kartu aiškūs Jūsų jausmai – gėda, kaltė, baimė, įtampa ir pan.

Kas gali padėti išvengti manipuliacijų?

  • Išmokti pažinti save ir kitus;
  • Būti tikrais dėl savo sugebėjimų ir suvokiamos tikrovės;
  • Aiškiai dėstyti klausimus; 
  • Laikytis temos;
  • Koncentruotis į interesus, o ne pozicijas;
  • Nepulti padėti be konkretaus sutarimo apie pagalbą;
  • Žmonėms, kurie jaučiasi bejėgiais padėti išnaudoti jų pačių galimybes ir jėgas;
  • Naudotis objektyviais kriterijais;
  • Vengti emocinio atsako į bet kokias provokacijas;
  • Atsisakyti daryti to, ko iš tiesų nenorite;
  • Identifikavus manipuliaciją - ją įgarsinti, galimai su švelnia ironija ar autoironija;
  • Parodyti pašnekovui, jog suprantate, kad bandoma manipuliuoti ir Jums aišku, ko siekia pašnekovas. 

Bendravimas - tikras menas, o sykiu ir mokslas. Kad vis daugiau mums visiems to augančio sąmoningumo, savęs ir kitų pažinimo. 

Rezervuoti laiką apsilankymui